- durininkas
- dùrininkas, dùrininkė dkt. Dùrininkas atidãrė svečiáms duri̇̀s.
.
durininkas
Look at other dictionaries:
durininkas — 1 dùrininkas ( inykas; SD219), ė smob. (1) [K] durų sargas: Pasakyk durininkui, kad mane prikeltų rytoj lygiai aštuoniomis Mš. Kalbėjosi su durininke SkvJn18,16. ║ šveicorius: Durininkas atidarė svečiams duris rš … Dictionary of the Lithuanian Language
durininkas — 2 dùrininkas, ė smob. (1) dūrikas, dūrėjas: Su dure dùrininkas akis kriuša ežere (žiemą žvejojant) Šts … Dictionary of the Lithuanian Language
durininkė — dùrininkas, dùrininkė dkt. Dùrininkas atidãrė svečiáms duri̇̀s … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
įleidinėti — vksm. Dùrininkas įleidinėjo ti̇̀k po keli̇̀s žmónes … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
įtaikiai — įtaikiai̇̃ prv. Dùrininkas įtaikiai̇̃ išsi̇̀šiepė … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
braklys — braklỹs sm. (4) šnek. šeimininkas, kuris prieš naktį duris uždarinėja, durininkas: Jei braklỹs užbraklins duris, tai nė nemėginkie jų atsidarytie Lš … Dictionary of the Lithuanian Language
draiskanotas — draiskanotas, a adj. skarmaluotas, apiplyšęs: Ir tamstos durininkas be kirviaiečio, neapsiginklavęs, draiskanotas rš … Dictionary of the Lithuanian Language
duriavėrys — duriavėrỹs, ė̃ smob. durininkas: Sūnus gi Idithuno uždėjo duriavėriais Ba1Par16,42 … Dictionary of the Lithuanian Language
tilindžiuoti — tilindžiuoti, iuoja, iãvo intr. 1. Ser, DŽ, NdŽ, KŽ skambėti, žvangėti: Toli ir arti tilindžiuoja avių varpeliai sp. Stiklas skardžiai tilindžiavo lyg varpelis rš. Skambalai tilindžiavo garsiai ir jaukiai rš. Skamba, tilindžiuoja auksiniai… … Dictionary of the Lithuanian Language
įleidinėti — iter. dem. įleisti. 1. duoti vis įeiti: Durininkas išleidinėjo ir įleidinėjo žmones rš. 2. įtekinti, įbėginti. | refl. tr.: Pasidarom kokios rūgštelės, svečias koks pasimaišo, ir turim ko įsileidinėti Jnšk. leidinėti; apleidinėti; atleidinėti; da … Dictionary of the Lithuanian Language
